Brno
| Brno ček. Brno | |
|---|---|
.svg) 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Čekija
|
| Kraštas | Pietų Moravijos kraštas |
| Gyventojų | 367 700 |
| Plotas | 230 km² |
| Tankumas | 1 599 žm./km² |
| Tinklalapis | [1] |
 Vikiteka |
Brno |
| Kirčiavimas | Br̃no |
Brno – miestas Čekijos pietryčiuose, antrasis pagal dydį šalyje; Pietų Moravijos krašto sostinė. Įsikūręs Svitavos ir Svratkos upių santakoje, Čekijos-Moravijos aukštumos pietrytinėje dalyje. Veikia Brno oro uostas, geležinkeliai ir automagistralės jungia su kitais Europos šalių miestais. Didelis pramonės centras – išplėtota mašinų, plieno konstrukcijų, traktorių, šaunamųjų ginklų, elektronikos, tekstilės, trikotažo, medžio apdirbimo, odos, maisto, baldų, statybinių medžiagų, popieriaus gamyba. Veikia keli universitetai, muziejai, teatrai, zoologijos sodas, astronomijos observatorija. Plėtojamas turizmas. Brno senamiestis su svarbiausiomis miesto istorinėmis įžymybėmis ir muziejais susitelkęs apie dvi aikštes – Zelný trh ir náměstí Svobody. Dvi reikšmingos įžymybės, esančios už senamiesčio ribų, – tai dvibokštė katedra ant Petrovo kalvos ir Špilberko tvirtovė vakaruose.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestas pirmą kartą paminėtas 1091 m., nors čia gyventa nuo V a. XI a. pabaigoje buvo Pršemislų giminės kunigaikščių valdų centras, nuo XII pabaigos – Moravijos markgrafų rezidencija. Miesto teisės suteiktos 1243 m. XIII-XIV a. miestas kolonizuotas vokiečių, 1526–1918 m. priklausė Habsburgų imperijai. Ilgą laiką buvo tvirtovė Spielberg (Špilberk; pastatyta XIII a., perstatyta XVI–XVIII), kuri Austrijos imperijos metu iki 1858 m. buvo naudojama kaip kalėjimas. Jame daugiausiai laikyti politiniai kaliniai. 1805 m. netoli Brno įvyko Austerlico mūšis. XIX a. miestas augo kaip pramoninis centras, iki šiol vadinamas „Čekišku Mančesteriu“. 1839 m. Brno tapo pirmuoju Čekijoje miestu, kurį pasiekė geležinkelis. 1869 m. mieste paleistas pirmasis Čekijoje arklinis tramvajus. 1849–1918 m. buvo Moravijos karališkosios žemės sostinė, 1918–1993 m. Čekoslovakijos srities centras. 1899 m. įkurtas Brno universitetas. II pasaulinio karo metais miestas buvo smarkiai nusiaubtas ir nors jis buvo visiškai atstatytas, jau niekada nebeatgavo pirmykščio spindesio. Dėl klestinčių teatrų ir daugybės muziejų Brno tapo reikšmingu kultūros centru.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo XIII a. Brno miesto planas buvo netaisyklingas. Nuo XVII–XVIII a. buvo koreguojamos upių vagos, tiesti žiediniai bulvarai. Mieste gausu architektūros paminklų – XIII a. Špilberko pilis, gotikinės šv. Jokūbo, šv. Petro ir Povilo, šv. Tomo bažnyčios, dvejos rotušės, keli vienuolynai ir rūmai. XX a. pastatyta funkcionalizmo architektūros pastatų: vokiečių architekto L. M. der Rohe projektuota Tugendhato vila (2001 m. įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą), Moravijos bankas, pašto rūmai.[1]
Muziejai, bibliotekos, galerijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbiausias Brno muziejus yra Moravijos muziejus, didžiausias muziejus Moravijoje ir antras pagal dydį Čekijos Respublikoje. Muziejus buvo įkurtas 1817 m., jo kolekcijose yra daugiau nei 6 milijonai eksponatų[2]. Didžiausia Brno viešoji biblioteka yra Moravijos biblioteka, antra pagal dydį Čekijos biblioteka, turinti apie 4 mln. knygų[3]. Didžiausia galerija Brno yra Moravijos galerija, vėlgi antra pagal dydį tokio pobūdžio įstaiga Čekijoje ir didžiausia Moravijoje[4]. Vienas Moravijos muziejaus skyrius – Antropo paviljonas – yra susijęs su seniausia žmonijos istorija ir priešistorine Europa. Brno taip pat yra technikos muziejus, didžiausias Moravijoje ir vienas didžiausių Čekijoje. Nuolatinės parodos parodo mokslo ir technologijų pažangą, lydimas įvairių tikroviškų modelių ir restauruotų mašinų. Muziejuje taip pat vyksta trumpalaikės parodos su daugybe įvairių lankytinų vietų[5].
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šalia miesto veikia specialiai lenktynėms įrengta Brno trasa. 2010 m. FIBA pasaulio krepšinio moterų čempionatas vyko Brno arenoje Vodova, o Čekijos rinktinė iškovojo sidabro medalį.
Futbolas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- FC Zbrojovka Brno (FC Brno) – apie klubo vyrų pagrindinę komandą.
- FC Zbrojovka Brno (moterys) – apie klubo moterų pagrindinę komandą.
- Rudá Hvězda Brno (buvęs futbolo klubas);
- SK Líšeň – futbolo klubas;
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Šv.Tomo bažnyčia -
Laisvės aikštė -
Liuksemburgo markgrafo Jobsto jojimo statula -
Geležinkelio stotis -
Tipiniai namai -
Nacionalinis teatras -
Pastatas Laisvės aikštėje -
Pastatas Lidicka gatvėje -
Pastatas Jaselska gatvėje
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Brno. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 504-505 psl.
- ↑ „The Moravian Museum“. Suarchyvuotas originalas 27 September 2011. Nuoroda tikrinta 26 September 2011.
- ↑ „About the Library“. The Moravian Library in Brno. Nuoroda tikrinta 26 September 2011.
- ↑ „The Moravian Gallery in Brno – History“. Suarchyvuotas originalas 20 March 2012. Nuoroda tikrinta 26 September 2011.
- ↑ s.r.o, Pixelfield. „The Art of Enamelling / The Enamelling Technique“.
| |||||
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
