Bozonas
Bozonas – dalelė, turinti sveiką arba nulinį sukinį.[1] Sudėtinių dalelių (atomų, molekulių) sukinys gali būti bet koks, o šiuo metu žinomų elementariųjų dalelių sukinys įgauna tik vertes 0, 1 ir 2. Bozonais dalelės pavadintos žymaus indų fiziko Bozė garbei. Standartiniame modelyje yra keturių rūšių elementarieji bozonai:
- W vektoriniai bozonai – silpnosios sąveikos nešikliai,
- Gliuonai – stipriosios sąveikos nešikliai,
- Fotonai – elektromagnetinės sąveikos nešikliai,
- Gravitonai (kol kas tik teorijoje) – gravitacinės sąveikos nešikliai.
Bozonai paklūsta Bozė-Einšteino statistikai. Pagal šią statistiką, vienoje būsenoje gali būti neribotas skaičius dalelių. Be to, būsenos užpildymo tikimybė yra tuo didesnė, kuo sistemoje daugiau dalelių, užimančių šią būseną. Tai reiškia, kad bozonams, priešingai nei fermionams, negalioja Paulio draudimo principas. Labai žemose temperatūrose bozonų sistema pereina į naują agregatinę būseną, vadinamą Bozė-Einšteino kondensatu.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Julijonas Kaladė. Bozonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 404 psl.
|
Šis straipsnis apie dalelių fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
