Boilio ir Marioto dėsnis – vienas iš idealiųjų dujų dėsnių, dujų slėgio dėsnis.

Jame teigiama, kad tam tikrai dujų masei uždaroje sistemoje esant pastovios temperatūros (taigi izoterminiame procese), slėgis keičiasi atvirkščiai proporcingai tūriui. Realiosioms dujoms tinka apytiksliai.^[1]

Tai vienas pirmųjų eksperimentiškai išvestų dujų dėsnių.^[2] Dėsnį nepriklausomai vienas nuo kito 1662 m. atrado Robertas Boilis, 1676 m. – Edmė Mariotas. Kreivė, apibūdinanti šį dėsnį, vadinama izoterma. Boilis dėsnį atrado kartu su savo asistentu mėgėju iš Lankasterio Taunliu ir išvadas paskelbė veikale „Oro elastingumo ir svorio doktrina bei jos gynimas“, apibūdindamas eksperimentų stebėjimus kaip „oro elastingumą, atvirkščiai proporcingą jo tūriui“. 1676 m. panašius stebėjimus Mariotas paskelbė veikale „Oro prigimties tyrimai“.^[3]

Boilio ir Marioto, Šarlio ir Gei-Liusako dėsniai kartu su Avogadro dėsniu sudaro idealiųjų dujų dėsnį.

Galima patikrinti išmatuojant cilindre esančių dujų pradinės būsenos parametrus: slėgį ${\displaystyle p_{1))$ ir tūrį ${\displaystyle V_{1))$, tada dujas išretinus nekeičiant temperatūros ir išmatuojant naujos būsenos parametrus: slėgį ${\displaystyle p_{2))$ ir tūrį ${\displaystyle V_{2))$. Apskaičiavus sandaugas ${\displaystyle p_{1}V_{1))$ ir ${\displaystyle p_{2}V_{2))$ gaunama išvada, kad izoterminio proceso metu dujų slėgis yra atvirkščiai proporcingas jų tūriui:

${\displaystyle p={const \over V}.}$

Ši priklausomybė grafiškai vaizduojama abscisių ašyje atidedant tūrio V vertes, ordinačių ašyje – slėgio p vertes. Gauta kreivė matematikoje vadinama hiperbole, fizikoje – izoterma.

Šis straipsnis apie fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.