Baudžiamojo proceso teisė – visuma teisės normų, reguliuojančių ikiteisminių (kvotos, parengtinio tardymo), prokuratūros įstaigų ir pareigūnų ir teismo veiklą iškeliant, tiriant, nagrinėjant baudžiamąsias bylas ir vykdant nuosprendį.

Baudžiamojo proceso teisė atlieka teisinio reguliavimo funkciją. Ji nustato praktinei baudžiamojo įstatymo taikymo veiklai griežtus teisinius rėmus, užtikrinančius baudžiamojo proceso uždavinių įgyvendinimo priemones. Kiek įmanoma, reguliuoja prieštaringus interesus, prievartos taikymą, asmenų, kuriems ta prievarta taikoma, teisių gynybą (rievartos priemonės turi būti proporcingos, pagrįstos ir teisėtos). Baudžiamojo proceso teisė įtvirtina proceso uždavinius, nustato tokius (kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros) organų ir teismo veiklos metodus.

Kontinentinės teisės valstybėse pagrindiniai baudžiamojo proceso teisės šaltiniai yra kodifikuoti įstatymai (kodeksai).

Viduramžiais (ir anksčiau) teisynai apjungdavo ne tik baudžiamojo proceso, bet ir baudžiamosios teisės normas.

Pagrindinis straipsnis – Baudžiamojo proceso kodeksas.

Žymūs Vokietijos baudžiamojo proceso kodeksas, Austrijos baudžiamojo proceso kodeksas, Rusijos Federacijos baudžiamojo proceso kodeksas ir kiti.

Baudžiamojo proceso teisę tiria procesualistikos šaka – baudžiamoji procesualistika (baudžiamojo proceso teisės mokslas). Lietuvoje baudžiamojo proceso teisę tiria MRU Teisės fakulteto Baudžiamojo proceso teisės katedra (vedėja – doc. Rima Ažubalytė), VU Teisės fakultete – Baudžiamosios justicijos katedra (procesualistai doc. Gintaras Goda, doc. Pranas Kuconis, kiti mokslininkai).

• Gintaras Goda, M. Kazlauskas, Pranas Kuconis. Baudžiamojo proceso teisė. Teisinės informacijos centras, 2005.

Vikisritis: Baudžiamoji justicija

• MRU TF Baudžiamojo proceso teisės katedra Archyvuota kopija 2009-10-28 iš Wayback Machine projekto.
• VU TF Baudžiamosios justicijos katedra

Šis su teise susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.