Bambergo lietuviai – lietuviai, gyvenę ar dirbę Bamberge, Vokietija, išlaikę lietuvybę bei dalyvavę lietuviškoje veikloje.

Per Antrąjį pasaulinį karą iki 1945 m. į Bambergą atvyko keliasdešimt lietuvių, pasitraukusių iš Lietuvos. Prasidėjus pabėgėlių evakuacijai iš Tiuringijos į Bambergą persikėlė iki 300 lietuvių, 1947 m. rudenį atkelta lietuvių iš Vunzydelio karo pabėgėlių stovyklos.

Pirmieji lietuviai Bamberge įkūrė lietuvių šalpos komitetą. 1945–1948 m. čia kasdien ėjo Bambergo lietuvių informacinis biuletenis, dauginamas rotatoriumi, 1945–1947 m. savaitraštis „Naujienos“ (išėjo 10 numerių), 1945 m. leisti „Dienos įvykiai“, „Radijo žinių biuletenis“, 1946–1947 m. – humoro laikraštis „Šiukšlynas“. 1945–1948 m. išspausdintos 3 lietuvių autorių knygos.

1945–1949 m. veikė 4 skyrių pradinė mokykla, 1946 m. pradžioje atidaryta Bambergo Jono Basanavičiaus progimnazija, nuo 1947 m. veikė vaikų darželis (vadovė A. Balčiūnaitė). Rengti vairuotojų, elektrikų, dažytojų, braižytojų, siuvėjų, kirpėjų, radijo technikų, anglų kalbos kursai suaugusiesiems. Bamberge įkurtas ir trumpai veikė lietuvių tautinis ansamblis (vėliau persikėlė į Vysbadeną, Zeligenštadtą; vadovas S. Sodeika). Bambergo lietuviai turėjo mišrų chorą, teatro būrelį, nuo 1947 m. veikė skautai ir ateitininkai.

1948 m. Bamberge dar buvo apie 1000 lietuvių. Vėliau dauguma išvyko.^[1]

Bamberge gyveno ar mokėsi: Antanas Bunga, Kęstutis Jonas Grigaitis, Kazimieras Kuzminskas, Juozas Rauktys, Olegas Truchanas