Antanas Giedraitis (1848)
| Antanas Giedraitis (1848) | |
|---|---|
| Giedraičiai (giminė) | |
| |
| Hipocentauras | |
| Gimė | 1848 m. vasario 21 d. Vilniaus apskrityje, Karvio dvare |
| Mirė | 1909 m. spalio 26 d. (61 metai) Vilniuje. |
Antanas Giedraitis (lenk. Antoni Karol Giedroyć, 1848 m. vasario 21 d. Vilniaus apskrityje, Karvio dvare – 1909 m. spalio 26 d. Vilniuje. Palaidotas Karvyje.) – kunigaikštis, Lietuvos mokslininkas, pirmasis lietuvių geologas, Lietuvos kvartero darinių tyrinėjimų pradininkas ir pagrindėjas, nuoseklus poliglacializmo šalininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilęs iš lietuvių bajorų Giedraičių giminės, kuri nuo XV a. turėjo kunigaikščių titulą. 1878 m. baigė Freibergo kalnakasybos akademiją.
1878-1882 m. tyrinėjo Lietuvą, Baltarusiją ir šiaurės rytų Lenkiją. Pirmasis Lietuvoje detaliai aprašė kvartero nuogulas, buvo kontinentinio apledėjimo šalininkas. 1882 m. įkūrus Rusijos Geologijos komitetą tapo jo bendradarbiu, vykdė geologinius maršrutus Kauno ir Suvalkų gubernijose, o jų medžiagą panaudojo 10 varstų mastelio geologinio žemėlapio 5-tam lapui sudaryti. Šių tyrimų medžiaga paskelbta Komiteto leidinyje. Tyrinėjo Polesės geologiją. Šių tyrimų ataskaitos pirmą kartą buvo paskelbtos 1886-1887 m.[1]
Kurį laiką dirbo Turkmėnijoje, tyrė Amu Darjos senvagę, vėliau išvyko į Sibiro geležinkelio statybas dirbti geologu, daug metų tyrinėjo Užbaikalės Šilkos, Argūnės ir Selengos upių baseinuose. 1900-1903 m. Jekaterinoslavo aukštojoje kalnakasybos mokykloje skaitė rūdinių naudingųjų iškasenų ir lauko geologijos paskaitas. Tačiau sveikatos būklė privertė jį grįžti į gimtinę.
Lietuvos geologijos klausimais 1895 m. išleido stambų veikalą, kuriame apibendrino savo tyrinėjimų rezultatus, sudaręs Lietuvos ir kaimyninių sričių kreidos darinių paplitimo geologinį žemėlapį. Atrado ir aprašė daug naujų kreidos, terciaro uolienų atodangų. Jis pirmasis apibūdino vidurio Lietuvos prieledyninių ežerų nuosėdas, sudarytas iš sluoksniuotojo molio, priemolio, priesmėlio. Nurodė juros, kreidos ir terciaro uolienų intarpus kvartero nuogulose. Jis teigė, kad kreidos mergelis, baltasis kvarcinis smėlis, molis ir kitos uolienos ateityje bus pirmiausiai kasamos.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vilniaus, Gardino, Minsko, Voluinės gubernijų ir Lenkijos karalystės šiaurinės dalies geologiniai tyrimai (Geologičeskie issledovanija v gubemijach Vilenskoj, Grodenskoj, Minskoj, Volynskoj i sev. časti Carstva Polskogo), 1895 m.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Gaigalas. Antanas Giedraitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 635 psl.
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
