Pupiniai
| Fabaceae | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 (Lupinus micranthus) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||
| Fabaceae Lindl., 1836 | ||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||
|
Pupiniai, ankštiniai (Fabaceae, Leguminosae) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, erškėčiažiedžių (Rosidae) poklasio pupiečių (Fabales) eilės augalų šeima.
Paplitę visame Žemės rutulyje, išskyrus Antarktidą. Sumedėjusios formos dažniau auga tropikų bei subtropikų kraštuose, savanose.
Augalų morfologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daugiametės žolės, puskrūmiai, krūmai ir medžiai.
Šaknys paprastai su atmosferos azotą fiksuojančių Rhizobium genties bakterijų gumbeliais (gumbelinės bakterijos).
Stiebai įvairūs: statūs, vijokliniai, gulsti, laipiojantys ir kt.
Lapai pražanginiai, dažniausiai plunksniški arba pirštuoti.
Žiedai sutelkti pažastiniuose arba viršūniniuose žiedynuose. Žiedo taurelę sudaro 5 taurėlapiai, vainikėlį – 5 vainiklapiai: 2 burės, 2 irklai ir 1 laivelis.
Vaisius – ankštis arba ankštara.
Panaudojimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ankštiniai augalai turi didelę reikšmę žmogui. Šiai šeimai priklauso vertingi maistiniai, pašariniai, techniniai, vaistiniai ir dekoratyviniai augalai.
Rekordai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aukščiausias tarp visų pupinių šeimos rūšių augalas, yra Aukštoji dinizija (Dinizia excelsa), 88,5 m aukščio.
Sistematika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasaulyje yra apie 650 genčių ir virš 18 000 rūšių. Lietuvoje auga 39 gentys ir apie 115 rūšių.
žr. Pasaulio pupinių augalų genčių sąrašas
Šeima pagal žiedo sandarą skirstoma į tris pošeimius:
Pošeimis. Caesalpinioideae
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje augančios gentys:
- Gledičija (Gleditsia)
Pošeimis. Faboideae
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje augančios gentys:
|
|
Pošeimis. Mimosoideae
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Akacija (Acacia caven)
Augalai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ilguolinė kulkšnė (Astragalus cicer)
- Geltonžiedis pelėžirnis (Lathyrus laevigatus)
- Žirnialapis pelėžirnis (Lathyrus pisiformis)
- Smulkioji seradėlė (Ornithiopus perpusillus)
- Penkialapis dobilas (Trifolium lupinaster)
- Ilgagalvis dobilas (Trifolium rubens)
- Krūmelinis vikis (Vicia dumetorum)
- Pavasarinis vikis (Vicia lathyroides)
- Žirnialapis vikis (Vicia pisiformis)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
