Aičio prefektūra 愛知県 Aichi-ken
Sostinė	Nagoja
Regionas	Čiūbu
Sala	Honšiū
Gubernatorius	Masaaki Kanda
Plotas	5 164,57 km² (28vieta)
- % vandens	5,4
Gyventojai  (2008 m. vasario 1 d.)
- Gyventojų	7 365 721 (4vieta)
- Tankis	1 430 žm./km²
Apskritys	10
Savivaldybės	63
ISO 3166-2	JP-23
Svetainė	www.pref.aichi.jp/ index-e.html
Prefektūros simboliai
- Gėlė	Vilkdalgis (Iris laevigata)
- Medis	Hananoki (Acer pycnanthum)
- Paukštis	Apuokėlis (Otus scops japonicus)

Aičio prefektūra (jap. 愛知県 = Aichi-ken) – Japonijos prefektūra, įsikūrusi Čiūbu regione, Honšiū saloje. Sostinė – Nagoja.

Seniau prefektūra buvo padalinta į tris senąsias žemes: Ovarį, Mikavą ir Ho. Po Táikos reformų, Mikava ir Ho buvo sujungtos. 1871 m., po Han sistemos panaikinimo, Ovario žemė, neskaitant jai priklausiusio Čitos pusiasalio, buvo pavadinta Nagojos prefektūra, tuo tarpu buvusi Mikavos žemės teritorija su Čitos pusiasaliu tapo Nukatos prefektūra.

1872 m. balandžio mėnesį Nagojos prefektūra buvo pervadinta į Aičio prefektūrą ir tų pačių metų lapkričio 27 d. sujungta su Nukatos prefektūra.

Expo 2005 pasaulinė mugė vyko Aičio prefektūroje, Seto mieste ir Nagakutės miestelyje.

Į pietus nuo Aičio prefektūros esti Isės ir Mikavos įlankos. Prefektūra rytuose ribojasi su Šidzuokos prefektūra, Nagano prefektūra šiaurės rytuose, Gifu prefektūra šiaurėje ir Mijės prefektūra vakaruose. Prefektūra ištįsusi 106 km iš rytų į vakarus ir 94 km iš pietų į rytus. Aukščiausias taškas – Čiausujama yra 1415 m virš jūros lygio.

Vakarinė prefektūros dalis tankiausiai apgyvendinta, nes čia įsikūrusi Nagoja – ketvirtas iš didžiausių Japonijos miestų, tuo tarpu prefektūros rytai palyginti retai apgyvendinti, tačiau čia visgi yra keletas svarbių pramoninių centrų. Dėl stiprios ekonomikos, periode tarp 2005 m. spalio ir 2006 m. spalio mėnesių, Aičio prefektūros gyventojų skaičius išaugo smarkiausiai tarp visų Japonijos prefektūrų.

Aičio prefektūroje įsikūrę 35 miestai:

Miesteliai ir kaimai pagal apskritį:

Nuo 2005 m. balandžio iki dabar įvykdyta 13 miestų, miestelių ir kaimų susijungimų. Paskutinis įvykdytas 2006 m. balandžio 1 d., kai Džiušijamos kaimas buvo prijungtas prie Jatomio miestelio, buvusio Amos apskrityje. Jatomis įgavo miesto statusą.

Aičio prefektūros pramonė pagamina daugiau produkcijos nei bet kokia kita Japonijos prefektūra: ši prefektūra yra žinoma kaip automobilių ir aerokosminės pramonės centras. Čia įsikūrusios ir garsiųjų kompanijų būstinės:

Kompanijos (bet ne jų būstinės) kaip „Daimler Chrysler“, „Fuji Heavy Industries“, „Mitsubishi Motors“, „Pfizer“, „Sony“, „Suzuki“ ir „Volkswagen“ taip pat įsikūrusios Aičio prefektūroje.

2001 m. duomenimis, Aičio prefektūroje gyveno 50,03 % vyrų ir 49,97 % moterų. Kitataučiai čia sudaro 2 % visų prefektūros gyventojų.

Nuo 1947 m. Aičio prefektūrą valdo gubernatoriai. Visų gubernatorių sąrašas:

1-asis gubernatorius 青柳秀夫 (1947 m. balandžio 12 d. – 1951 m. balandžio 4 d.)
2-asis gubernatorius 桑原幹根 (1951 m. gegužės 11 d. – 1975 m. vasario 14 d.)
3-asis gubernatorius Nakaja Jošiakis (仲谷義明) (1975 m. vasario 15 d.– 1983 m. vasario 14 d.)
4-asis gubernatorius Sudzukis Reidžis (鈴木礼治) (1983 m. vasario 15 d. – 1999 m. vasario 14 d.)
5-asis gubernatorius Kanda Masaakis (神田真秋) (1999 m. vasario 15 d. – dabar)

• Meidži Muros muziejus po atviru dangumi. Čia saugoma daugybė istoriškai vertingų pastatų, tarp jų ir žymaus architekto Franko Loido Raito pastatyto Imperatoriškojo viešbučio rekonstruotas vestibiulis.
• Nagojos, Okadzakio, Tojohašio ir Inujamos pilys.

Aičyje esti šios sporto komandos.

Futbolo:

• Nagoya Grampus Eight (Nagoja)
• F.C. Kariya (Karija)

Beisbolo:

• Chunichi Dragons (Nagoja)

Tinklinio:

• Toyoda Gosei Trefuerza (Nišikasugajaus sritis)
• Denso Airybees (Nišis)
• Toyota Auto Body Queenseis (Karija)

Regbio:

• Toyota Verblitz (Tojota)

• Aichi Japan Archyvuota kopija 2011-11-25 iš Wayback Machine projekto.
• Oficiali Aičio prefektūros internetinė svetainė
• Aičio Prefektūros Turistų Asociacija Archyvuota kopija 2004-04-05 iš Wayback Machine projekto.

Aičio prefektūra
Miestai
Aisajus | Andžijas | Cušima | Čiriū | Čita | Gamagoris | Handa | Hekinanas | Ičinomija | Inadzava | Inujama | Ivakura | Jatomis | Karija | Kasugajus | Kitanagoja | Kijosu | Komakis | Konanas | Nagoja (sostinė) | Nišijas | Nišinas | Okadzakis | Ovariasahis | Setas | Šinširas | Tahara | Takahama | Tokonamė | Tokajus | Tojoakė | Tojohašis | Tojokava | Tojota
Apskritys
Aičio apskritis | Amos apskritis | Čitos apskritis | Hadzu apskritis | Hojaus apskritis | Kitašitaros apskritis | Nišikamo apskritis | Nišikasugajaus apskritis | Nivos apskritis | Nukatos apskritis

	Japonijos administracinis skirstymas – 日本 (Nihon)
Regionai ir prefektūros: Regionai Hokaidas - Tohoku - Kanto - Čiūbu (Hokuriku - Košinecu - Tokajus - Čiūkio) - Kansajus - Čiūgoku - Šikoku - Kiūšiū - Riūkiū Prefektūros Aičis - Akita - Aomoris - Čiba - Ehimė - Fukujus - Fukuoka - Fukušima - Gifu - Gunma - Hirošima - Hokaidas - Hiogo - Ibarakis - Išikava - Ivatė - Jamagata - Jamagučis - Jamanašis - Kagava - Kagošima - Kanagava - Kiotas - Kočis - Kumamotas - Mijagis - Mijadzakis - Mijė - Naganas - Nagasakis - Nara - Nijigata - Oita - Okajama - Okinava - Osaka - Saga - Saitama - Šidzuoka - Šiga - Šimanė - Točigis - Tojama - Tokijas - Tokušima - Totoris - Vakajama Kita Tokijo seniūnijos

35°5′ š. pl. 136°59′ r. ilg. / 35.083°š. pl. 136.983°r. ilg. / 35.083; 136.983