Adisono liga (lot. morbus Addisoni) – lėtinė endokrininė liga, kuria susergama dėl dalinio ar visiško antinksčių hormoninės funkcijos išnykimo. Ligą pirmasis aprašė Tomas Adisonas 1855 m.

Dažniausia ligos priežastis – idiopatinė antinksčių žievės atrofija (autoimuninės kilmės), rečiau – tuberkuliozė, auglys, amiloidozė, sifilis, uždegimas.

Sergant Adisono liga sumažėja arba išvis nebegaminama steroidinių hormonų (gliukokortikosteroidų), sutrinka medžiagų apykaita, širdies ir kraujagyslių veikla, susilpnėja organizmo adaptacinės reakcijos ir atsparumas. Daugiausia serga 20–40 m. amžiaus žmonės.

Simptomai išryškėja po sunkios infekcinės ligos arba traumos. Ankstyvi Adisono ligos požymiai – silpnumas, nuovargis, patamsėjusi bronzinio atspalvio oda, tamsios dėmės gleivinėse. Itin padidėja veido, kaklo, krūtų spenelių, odos raukšlių, burnos ertmės pigmentacija. Vėliau ima silpti raumenys, mažėja kūno masė, kraujospūdis, ligonis praranda apetitą, vemia, viduriuoja, atsiranda impotencija, depresija. Ligai labai paūmėjus, atsiranda adisoninė krizė, kurią sukelia ūmi infekcija, trauma, operacija. Ligoniui labai silpna, skauda pilvą, mažėja kraujospūdis, gali ištikti traukuliai, koma.

Liga gydoma gliukokortikosteroidais. Ligonis turi užtektinai ilsėtis, valgyti gerai pasūdytą, daug vitaminų turintį maistą, vengti infekcinių ligų. Ištikus adisoninei krizei, būtina skubi mediko pagalba.^[1]

Šis straipsnis apie ligą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.