Aborigenai (lot. ab origine 'nuo, iš pradžios'), čiabuviai – senieji vietiniai tam tikros vietovės (žemyno, salos) žmonės, tebegyvenantys joje arba gyvenę joje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo. Išlikusios aborigenų bendruomenės paprastai yra išsaugojusios ir laikosi savų, dažnai labai skirtingų nuo visos šalies tradicijų, pasižymi kitais skirtumais ir išskiriami arba išsiskiria kaip atskira visuomenės, tautinė grupė.

Sąvoka kilusi iš lotynų kalbos (lot. Aborigines: ab 'iš' + origio 'kilmė, pradžia'), naudota graikų ir romėnų mitologijoje įvardinti vietinius senovės Italijos gyventojus^[1], nustumtus prie Tiberio žiočių, ten vadintus lotynais. Susivieniję su kitomis atsikėlusiomis gentimis pastarieji, pagal legendą, vadovaujami trojiečio Enėjo, įkūrė Romos valstybę.

Pavadinimas aborigenai dažniausiai siejamas su Australijos aborigenais, tačiau aborigenais vadinami ir Tasmanijos pirmieji gyventojai, Taivano, senosios Kanados tautos (indėnai, metisai, inuitai (eskimai)).

• Australijos aborigenai, išskyrus Toreso sąsiaurio vietinius gyventojus
• Kanados aborigenų tautos
• Naujosios Zelandijos maoriai
• Tasmanijos aborigenai
• Taivano aborigenai

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas aborigenai

1. ↑ žr. Salustijus, Bellum Catilinae - Katilinos sąmokslas Archyvuota kopija 2007-10-30 iš Wayback Machine projekto., sk. 6.