2006 m. Kuršių nerijos gaisras
| 2006 m. Kuršių nerijos gaisras | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Smiltynės miškas po gaisro, 2006 m. birželis | |||||||
| |||||||
2006 m. Kuršių nerijos gaisras – 2006 m. gegužės 4 d. kilęs ir penkias dienas trukęs miško gaisras Kuršių nerijoje, kurio metu sudegė 235,66 ha miško tarp Smiltynės ir Alksnynės.
Gaisras
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2006 m. gegužės 4 d., apie 14 val. dienos vietiniai gyventojai pastebėjo dūmus virš miško. Spėjama, kad gaisras kilo dėl žmogaus veiklos, židinys buvo už 1,5 km nuo kelio 167 Smiltynė–Nida . Vietinių teigimu, toje vietoje buvo žvejų takas. Degė kalninių ir paprastųjų pušų miškai, sproginėjo užsilikę Antrojo pasaulinio karo sprogmenys. Gaisrą gesino Neringos, aplinkinių rajonų ir Kaliningrado srities ugniagesiai, naudota 19 autocisternų, 2 siurblinės stotys. Pasitelkta beveik 200 karių, Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, laivas „Šakiai“. Dar vienas sraigtasparnis buvo atsiųstas iš Latvijos. Suskaičiuota, kad iš viso gesinime dalyvavo 1464 žmonės.[1]
Pasekmės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Likvidavus gaisrą ugniagesiai gaisravietėje dirbo dar dvi savaites iki kol prasidėjo lietus. Organizuotos tvarkymo ir pušų sodinimo talkos kuriose dalyvavo begalės talkininkų, organizuotos įmonių darbuotojų talkos, mokiniai, studentai, visuomenininkai ir kariuomenė. 2013 m. įvairių medžių sodinukais buvo apsodinta virš 50 ha ploto. Gaisro vietoje įrengta apžvalgos aikštelė, takai. Gaisro prevencijai visame plote įrengta keletas kilometrų priešgaisrinių mineralizuotų linijų.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Miškininkystės skyriaus vedėja Jurgita Mikšytė teigė, jog gaisras pademonstravo kalninių pušų trūkumą – pamatyta, kad iki tol itin naudingais laikyti medžiai labai greitai dega.[1]
Gaisrų prevencijai Neringos miškuose buvo parengtas miškotvarkos projektas, pagal kurį turėjo būti iškirsti priešgaisriniai proskėbiai (tarpai technikai pravažiuoti) ir priešgaisriniai barjerai, jie skirti lengvesniam gaisrų lokalizavimui, įrengti vandens paėmimo iš Kuršių marių punktai. Tačiau projektas buvo įgyvendintas tik iš dalies ir 2014 m. gaisrams pasikartojus gaisrinėms teko vandenį vežti iš už 7 km nuo gaisravietės buvusios Juodkrantės.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Jašinskienė, Aurelija (2013-05-03). „Septyneri metai po amžiaus gaisro Smiltynėje: skaudi pamoka dar neužmiršta“. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2024-03-05.
- ↑ „Vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas iš gaisro vietos: „Gali būti aukų, sproginėja seni sprogmenys““. 15min.lt. 2014-04-25. Nuoroda tikrinta 2024-03-05.
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
