Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

11 m baudinys – baudos smūgis futbolo varžybose, taikomas už pražangą prieš puolančiąją komandą baudos aikštelėje. Kamuolys pastatomas ant žymos esančios 11 m nuo vartų. Mušant baudinį baudos aikštelėje gali būti tik mušantysis žaidėjas bei vartininkas (ant vartų linijos). Jei kamuolys baudinio metu atšoka nuo vartų arba yra atmušamas vartininko žaidėjai toliau gali grumtis dėl kamuolio ir bandyti įmušti įvartį. Mušantysis baudinį negali įsibėgėjęs sustoti, palaukti kol nukris vartininkas, ir tada mušti. Už tokius veiksmus teisėjas rodo geltoną kortelę ir nurodo mušti baudinį iš naujo.

Praktikoje 11 m baudiniai yra dažniausiai realizuojami, net jei vartus gina aukščiausios klasės vartininkas; daugiau viskas priklauso nuo mušančiojo žaidėjo meistriškumo ir psichologinio pasiruošimo.

11 m baudinys yra paskiriamas jei baudos aikštelėje akivaizdžiai stumiamas, griaunamas puolantysis žaidėjas arba besiginantis žaidėjas sužaidžia ranka. Dažnai 11 m baudinio paskyrimai vertinami prieštaringai, nes dalis futbolininkų imituoja pražangą prieš juos taip siekdami uždirbti baudinį ir įgyti lengvesnes sąlygas įmušti įvarčiui. Atpažinęs vaidybą teisėjas gali nubausti suvaidinusį žaidėją kortele.

Jei atkrentamosios arba finalinės varžybos baigiasi lygiosiomis (paprastai dar žaidžiamas ir 30 min. pratęsimas) išsiaiškinti nugalėtojui skiriama 11 m baudinių serija. Šiuo atveju baudiniai nėra įskaičiuojami į varžybų rezultatą, žaidėjas negali mušti atšokusio kamuolio. Iš kiekvienos komandos parenkama po 5 žaidėjus, kurie paeiliui muš baudinius. Kad sąlygos būtų vienodos, parenkami tik vieni vartai, į kuriuos bus mušami baudiniai. Jei kiekvienai komandai mušus po 5 baudinius įmuštų baudinių skaičius toks pats, tada kiti žaidėjai eilės tvarka muša baudinius „iki pirmos klaidos“. T. y. jei vienos komandos žaidėjas baudinio neįmuša, o kitos įmuša – laimi antroji komanda, jei abiejų komandų žaidėjai neįmuša baudinių, serija tęsiasi. Jei visi 11 komandos žaidėjų jau mušė baudinius, tada vėl muša tie patys žaidėjai nuo pradžių. Tačiau jei dar mušant pirmuosius 5 baudinius viena komanda aiškiai atsilieka ir nebegali pasivyti varžovų (pvz., 4-1), serija baigiama anksčiau.

Baudinių serijos lėmė brazilų ir italų pergales 1994 ir 2006 m. pasaulio čempionatuose. Iš didžiųjų komandų itin nesėkmingai baudinių serijas muša Anglija (1990 m. pasaulio čempionate, 1996 m. Europos čempionate, 1998 m. pasaulio čempionate, 2004 m. Europos čempionate, 2006 m. pasaulio čempionate, 2012 m. Europos čempionate) ir Nyderlandai. Sėkmingu baudinių mušimu pasižymi Vokietija, Portugalija.

Ilgiausios pasaulyje profesionalių futbolo varžybų baudinių serijos rekordas priklauso 2005 m. Namibijos taurės varžyboms tarp KK Palace ir Civics. Palace klubas laimėjo seriją 17-16, iš viso mušti 53 baudiniai. Tarptautinėse varžybose užfiksuotos ilgiausios baudinių serijos: Dramblio Kaulo Krantas-Gana (11-10, mušti 24 baudiniai, 1992 m. Afrikos Tautų taurė) ir Dramblio Kaulo Krantas-Kamerūnas (12-11, mušti 24 baudiniai, 2006 m. Afrikos Tautų taurė).