Žeimena
| Žeimena | |
|---|---|
 Žeimenos aukštupys ties Kaltanėnais
| |
| Ilgis | 79,6 km |
| Baseino plotas | 2792,7 km² |
| Vidutinis debitas | 27,0 m³/s |
| Ištakos | Žeimenys |
| Žiotys | Neris |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka |
Žeimena |
Žeimena – upė rytų Lietuvoje; Neries dešinysis intakas.
Tėkmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Paprastai laikoma, kad Žeimena išteka iš Žeimenio ežero ties Kaltanėnais. Tačiau kartais į jos ilgį įtraukiami upeliai, įtekantys į Žeimenį (pagal tokius skaičiavimus upės ilgis yra 114 km). Už Kaltanėnų teka į pietus, pietvakarius Labanoro-Pabradės miškais, smarkiai vingiuoja. Tai tipiška Aukštaitijos upė, teka pro smėlėtus ir skardingus pušynus, neretai įvingiuoja ir į alksniais apaugusias pelkes. Beveik visa upė teka Švenčionių rajonu, tik netoli santakos į Nerį teka Švenčionių-Vilniaus rajonų paribiu. Įteka į Nerį 213 km nuo jos žiočių, ties Santakos kaimu.
Baseinas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Intakai:
- kairieji: Šventelė, Dobis, Saria, Mera, Voveraitė, Skerdiksna, Petruškė;
- dešinieji: Kiauna, Luknelė, Sirgėla, Lakaja, Gulbynė, Dubinga, Mečanka, Jusinė, Sąvalka.
Žeimenos baseinui priklauso dauguma didžiųjų Aukštaitijos ežerų, jie užima 7 % baseino ploto (Lūšiai, Kretuonas, Asveja, Lakajai, Ūsiai, Dringis, Aisetas, Almajas, Asalnai, Baluošas, Linkmenas, Stirniai, Tauragnas, Ūkojas, Utenas ir kt.). 31 % baseino užima miškai (jame yra Labanoro-Pabradės giria), 10 % – pelkės.
Hidrologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo Kaltanėnų iki Pabradės upė vingiuota, slėnis platus (iki 5 km), su terasomis, jo šlaitų aukštis – 25-30 m. Nuo Pabradės slėnis susiaurėja iki 1 km, vėliau vėl praplatėja, bet prie žiočių susiaurėja.
| Debitas, m³/s | ties Kaltanėnais | ties Pabrade | ties žiotimis |
|---|---|---|---|
| Vidutinis | 4,99 | 20,6 | 27,0 |
| Didžiausias | 17,5 | 112 | ? |
| Minimalus | 1,17 | 5,93 | ? |
Ties Pabrade vandens metinis nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuteka 36 % vandens, vasarą – 20 %, rudenį – 21 %, žiemą – 23 %. Metinė vandens lygio svyravimų amplitudė iki 1,6 m. Dėl labai ežeringo ir miškingo baseino Žeimenos nuotėkis gan pastovus, upė ištisus metus vandeninga[1].
Reikšmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XIX a.–XX a. pr. Žeimenos upe buvo plukdomi sieliai. Jų surišimo taškas buvo Kaltanėnuose.[2]
Palei Žeimenos upę yra Vilniaus–Turmanto geležinkelio atkarpa, tad patogi vieta iškylautojams į gamtą prie šios upės ar į Labanoro girios miškus.
Tai viena švariausių upių Lietuvoje, joje nėra užtvankų, todėl ji priskirta prie pagrindinių Lietuvos lašišinių žuvų nerštaviečių. Žeimenos aukštupys yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, o vidurupyje įsteigtas Žeimenos kraštovaizdžio draustinis.
Didesnės gyvenvietės prie Žeimenos: Kaltanėnai, Šakališkė, Švenčionėliai, Jaunadaris, Meškerinė, Pabradė, Družiliai, Santaka.
Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Upėvardis kildinimas iš žodžio žiema, kuris suteiktas galbūt dėl vandens šaltumo.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žeimena. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 641-642
- ↑ Vykintas Vaitkevičius. Neris. 2007 metų ekspedicija. Antra knyga. Vilnius: Mintis, 2012.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
