Trejybė
| Krikščionybė |
|---|
 |
Pranašai ir dvasininkai
|
Biblija
|
Istorija
|
Atšakos
|
Kultūra ir visuomenė
|
Švenčiausioji Trejybė (lot. Trinitas) – krikščionybėje vienas Dievas trijuose asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia. Trejybės koncepcija pradėta vartoti apie II a., doktrina išplėtota III a. Trejybės dogma buvo priimta Nikėjos (325 m.) ir Konstantinopolio (381 m.) Bažnyčios susirinkimuose.[1]
Nors Biblijoje žodžio Trejybė nėra, tačiau šis žodis plačiai vartojamas krikščionių teologijoje. Pirmas Trejybės aprašymas randamas 180 metais Teofilo raštuose.
Šventosios Trejybės formulė: Vardan Dievo Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios. Amen (lot. In nomine Patris, et Filii, et Spiritus Sancti. Amen).
Trejybės terminas yra vartojamas taip pat ir hinduizme, tai yra trys dievybės arba trimurti - Brahma, Višnus ir Šiva.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Trejybė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 389 psl.
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
Cover photo is available under {{::mainImage.info.license.name || 'Unknown'}} license.
Cover photo is available under {{::mainImage.info.license.name || 'Unknown'}} license.
Credit:
(see original file).
