Šušvė
| Šušvė | |
|---|---|
 Šušvė geomorfologiniame draustinyje į vakarus nuo Josvainių
| |
| Ilgis | 134,6 km |
| Baseino plotas | 1165,4 km² |
| Vidutinis debitas | 6,22 m³/s |
| Ištakos | Kelmės rajonas |
| Žiotys | Nevėžis |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka |
Šušvė |
Šušvė – upė Vidurio Lietuvoje; Nevėžio dešinysis intakas. Prasideda Plekaičių apylinkėse (Kelmės raj.), 6 km į pietryčius nuo Tytuvėnų. Pačiame aukštupyje teka į šiaurę per Tytuvėnų tyrelį, vėliau suka į rytus ir teka pro Sulinkių pelkę (Radviliškio raj.), nuo santakos su Berže teka į pietus ir pietryčius. Įteka į Nevėžį 36 km nuo jo žiočių, netoli Graužų kaimo (Kėdainių raj.).
Intakai:
- kairieji: Šušvaitė, Beržutė, Malštovė, Beržė, Srautas, Krimslė, Paliūnys, Paupelys, Žiedupė;
- dešinieji: Šėta, Upytė, Gomerta, Žadikė, Vedreikė, Miegotas, Ažytė, Skardūnė, Raguva, Pečiupė, Cigoniškė, Žemėplėša, Liedas, Lapskojis, Vikšrupis, Grinčiupys, Putnupys.
Slėnis aukštupyje ir vidurupyje daugiausia 2–3 km pločio, žemiau – 350–450 m. Šlaitai 6–15 m aukščio. Aukštupio vaga 8–10 m pločio, vidurupio ir žemupio – 10–16 m pločio. Salpos plotis 40–80 m. Srovės greitis 0,1–0,4 m/s. Užšalusi gruodžio – kovo mėn. Ledai vidutiniškai išsilaiko 91–99 dienas, ilgiausiai – 142–148 dienas. Ledo storis 83–100 cm. Ledonešis paprastai prasideda kovo pabaigoje (nors kartais ir balandžio viduryje) ir trunka 4-5 dienas (ilgiausiai – 27 d.). Metinė vandens svyravimų amplitudė aukštupyje 2,9 m, žemupyje 3,4 m. Pavasarinių potvynių aukštis (lyginant su vasaros lygiu) 2,6-3,1 m[1].
| Debitas, m³/s | ties Šiaulėnais | ties Josvainiais |
|---|---|---|
| Vidutinis | 1,28 | 6,22 |
| Didžiausias | 30,5 | 312 |
| Mimimalus | 0,021 – vasarą 0,04 – žiemą |
0,01 – vasarą 0,038 – žiemą |
Aukštupio vaga sureguliuota. Šiaulėnuose ir Josvainiuose veikia vandens matavimo stotys[2]. Upės slėnyje įrengti du tvenkiniai: Vaitiekūnų tvenkinys (61 km nuo žiočių, ties Vaitiekūnais) ir Angirių tvenkinys (19 km nuo žiočių, ties Angiriais). Aukštupyje įsteigtas Šušvės hidrologinis draustinis, žemupyje yra Šušvės kraštovaizdžio draustinis, kuriame saugomos šlaitų atodangos, reti augalai.
Didesnės gyvenvietės prie Šušvės: Šiaulėnai, Mėnaičiai, Pašušvys (Radviliškio raj.), Grinkiškis, Vaitiekūnai (Radviliškio r.), Pašušvys (Kėdainių raj.), Pajieslys, Angiriai, Sviliai, Josvainiai, Kunioniai (Kėdainių r.).
Ties Pilsupiais Šušvės krante yra Pilsupių atodanga (iš dalies užlieta Angirių tvenkinio), ties Vosbučiais – Vosbučių atodanga. Taip pat netoliese įkurtas Skinderiškio parkas (arboretumas). Upės pakrantėse stūkso nemažai piliakalnių – Vaitiekūnų piliakalnis, Plinkaigalio piliakalnis, Ambraziūnų piliakalnis, Vosbučių piliakalnis, Pilsupių piliakalnis, taip pat yra Ruseinių kapinynas.
Pavadinimo Šušvė (arba Šiušvė) etimologija kildinama nuo šaknies šiuš- (šiušinti, šiušėti, šiaušti), kuris, matyt, suteiktas dėl vandens tekėjimo ypatybių[3].
-
Šušvė Lietuvos žemėlapyje -
Šušvė tarp Angirių ir Josvainių -
Šušvė ties Pašušviu, Kėdainių raj. -
Vandens malūno liekanos Šušvėje ties Pašušviu, Kėdainių raj. -
Šušvė ties Josvainiais
.png)
.jpg)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Šušvė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 226-227
- ↑ http://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php Archyvuota kopija 2009-12-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
