Šiaurės vakarų kraštas
 |
|---|
| Baltarusijos istorija |
| Rusia iki Kijevo Rusios (Rusios kaganatas) |
| Kijevo Rusia (Riurikaičiai) |
| Rusios kunigaikštystės: |
| Polockas, Juodoji Rusia, Smolenskas, Turovas-Pinskas |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: |
| Polocko, Minsko, Vitebsko, Naugarduko, Bresto, Smolensko, Mstislavlio vaivadijos |
| Rusijos imperija (Šiaurės vakarai): |
| Minsko, Vitebsko, Gardino, Mogiliovo gubernijos |
| BLR, Litbelas |
| Lenkija, TSRS (Baltarusijos TSR) |
| Baltarusija |
Šiaurės vakarų kraštas (rus. Северо-Западный край) – Rusijos imperijos dalis, apėmusi Baltarusijos ir Lietuvos generalgubernatorijas[1], kurios buvo sudarytos buvusios Lietuvos didžiosios kunigaikštystės teritorijoje.[2] Pasižymėjo tam tikrais visuomeniniais teisiniais ypatumais. Centras – Vilnius.[3].
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
_p591.jpg)
Šiaurės vakarų kraštą sudarė 6 gubernijos[1]:
- Vilniaus gubernija
- Kauno gubernija
- Gardino gubernija
- Minsko gubernija
- Mogiliovo gubernija
- Vitebsko gubernija
1864 m. kuriant žemietijas (zemstvas, rus. zemstvo) šios gubernijos liko be žemietijų. 1903 m. Rusijoje buvo priimti „Žemietijų ūkio valdymo Vitebsko, Volynės, Kijevo, Minsko, Mogiliovo ir Podolės gubernijose nuostatai“ (Положение об управлении земским хозяйством в губерниях Витебской, Волынской, Киевской, Минской, Могилёвской, Подольской)[4], pagal kuriuos trijose iš šešių Šiaurės vakarų krašto gubernijų buvo įvesta modifikuota žemietijų sistema, kur visus žemietijų valdybų narius ir žemietijų įgaliotinius (rus. гласный) skyrė vyriausybė. Vėliau ši sistema buvo pripažinta nevykusia, todėl nuo 1910 m. buvo kuriamas projektas įstatymo, kuriuo šiose gubernijose turėjo būti įvesta renkamų žemietijų įstaigų sistema. Tiesa, buvo numatyta, kad žemietijų valdyme negalės dalyvauti lenkai žemvaldžiai. 1911 m. priimant šį įstatymą kilo politinį krizė. Rinkiminės žemietijos šiose gubernijose veikė nuo 1912 m.[5].
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Памяти графа Михаила Николаевича Муравьёва // Издание Виленского уездного комитета попечительства о народной трезвости. – Вильна: Типография Окружного Штаба, 1898.
- ↑ Šiaurės vakarų kraštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 151 psl.
- ↑ ЭСБЕ, Вильна Archyvuota kopija 2012-12-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Полное Собрание Законов Российской Империи. Собрание третье. – СПб., 1905. – Т. XXIII. Отделение I. – 334–353 с. № 22757
- ↑ Полное Собрание Законов Российской Империи. Собрание третье. – СПб., 1914. – Т. XXXI. Отделение I. – 170–175 с. № 34903
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
