Šaldomasis laivas arba refrižeratorius (lot. refrigero, 'atvėsinu')^[1] – sausakrūvis laivas su termiškai izoliuotomis patalpomis, skirtomis transportuoti greitai gendantiems produktams. Žemą temperatūrą, be šaldymo įrenginio, gali palaikyti sausasis ledas, suskystintos dujos. Dažniausiai turi kelis mažo aukštingumo denius, aprūpintus nedideliais liukais, kad būtų sumažinti šalčio nuostoliai krovinių gabenimo ir krovos metu. Šiems laivams būdingas didelis greitis, paprastai 18-23 mazgų. Šaldomųjų laivų vandentalpa būna 10 000–20 000 tonų.^[2]

Pagal krovinių patalpos temperatūros režimą skiriami žemos temperatūros (užšaldytiems kroviniams), vidutinės temperatūros (atšaldytiems kroviniams) ir universalūs šaldomieji laivai. Vaisių pervežimui statomi laivai su stipresnės ventiliacijos įranga. Pagrindiniai atšaldyti kroviniai yra vaisiai (bananai, kiviai, ananasai ir kt.) ir daržovės, o užšaldyti – jūros gėrybės, mėsa. Žemos temperatūros refrižeratoriai – tai daugiausia žvejybos laivyno transportiniai laivai, skirti jūroje iš žvejybinių laivų priimti sugautas žuvis, pagamintus ar perdirbtus produktus ir nugabenti juos į uostą.^[2]

Nuo devintojo dešimtmečio šaldomieji laivai taip pat gabena konteinerius, aprūpintus individualia šaldymo įranga. Šie laivai skiriasi nuo įprastų konteinerinių laivų savo konstrukcija, energijos generavimu ir elektros paskirstymo įranga. Paplitę 20 pėdų (arba 1 TEU) standartiniai šaldomieji konteineriai.

2000–ųjų pradžioje pasaulyje plaukiojo 1100 šaldomųjų laivų.^[3]

1874 m. jau buvo pradėta gabenti šaldytą jautieną iš Amerikos į Londoną, kurios metinis tonažas siekė 9 100 t. Izoliuotų krovinių erdvę vėsino ledas, pakraunamas į laivo triumą prieš išvykimą. Sėkmingą krovinio gabenimą lėmė izoliacinės medžiagos, krovimo būdas, ledo blokų dydis, kelionės atstumas, klimatas.

Škotų kliperis „Dunedin“ buvo pirmasis laivas, sėkmingai iš Naujosios Zelandijos į Angliją nugabenęs pilną šaldytos mėsos krovinį. Ši sėkmė suteikė postūmį plėtoti Naujosios Zelandijos, kaip pagrindinės žemės ūkio produktų tiekėjos, pajėgumus, nepaisant to, kad ji smarkiai nutolusi nuo daugumos rinkų. Didžioji Britanija sėkmingai išplėtė prekybą šaldyta mėsa iš Naujosios Zelandijos ir Australijos, nes iki 1900 m. Škotijos ir Šiaurės Anglijos laivų statyklose tam tikslui buvo pastatyta arba pertvarkyta daugiau nei 16 skirtingų šaldomųjų ir keleivinių laivų su šaldymo įrenginiais.

1881 m. „Dunedin“ buvo aprūpintas kompresine šaldymo mašina, veikusia pagal Bell-Coleman ciklą: garais varomas įrenginys slėgė orą ir jį tiekė į laivo triumą. Orui plečiantis, jo temperatūra krito, šaldydama krovinį. Naudodamas 3 t anglių per dieną, šis garinis aparatas galėjo palaikyti iki 20 °C žemesnę nei aplinkos temperatūrą, užšaldyti krovinius vidutinio klimato Naujosios Zelandijos Pietų saloje ir palaikyti temperatūrą žemiau 0 °C vandens užšalimo taško tropikuose. Aiškus ženklas, kad „Dunedin“ buvo neįprastas laivas, buvo rūkstantis šaldymo mašinos dūmtraukis, pastatytas tarp burių stiebų, todėl kartais jis buvo painiojamas su garlaiviu.^[4]

• Kohli, Pawanexh (2007). „Reefers“. Reefer Ships – Maritime Information. Reefership Marine Services.
• Winchester, Clarence, ed. (1937), "Refrigerated Ships", Shipping Wonders of the World, p. 553–556  illustrated description and survey of refrigerated ships.