Šalčininkų valsčius
54°19′š. pl. 25°23′r. ilg. / 54.31°š. pl. 25.38°r. ilg.
| Šalčininkų valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIV a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Šalčininkai, Šalčininkėliai (186?–1939) |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Vilniaus apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Vidurinė Lietuva (1920–1922) Vilniaus žemė (1922–1926) Vilniaus vaivadija (1926–1939) |
Vilniaus apskritis (1919–1922) Vilniaus-Trakų apskritis (1922–1939) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Baltarusijos TSR | Ašmenos apskritis (1939–1940) Varanavo rajonas (1940–1941) |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Vilniaus apskritis (1941) Eišiškių apskritis (1941–1944) |
| Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Vilniaus apskritis (1944–1950) |
Šalčininkų valsčius (rus. Солечникская волость, lenk. gmina Soleczniki) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietryčių Lietuvos teritorijoje. Centras – Šalčininkai ir Šalčininkėliai.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Valsčius minimas XIV a. – XIX a. pradžioje, vėliau atkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje Vilniaus gubernijoje.[1] 1919 m. valsčius apėmė tik žemes aplink Šalčininkus, o miestas turėjo miesto-valsčiaus statusą, tačiau dar iki 1933 m. miestas prijungtas prie valsčiaus. 1939–1941 m. priklausė Baltarusijos TSR (lietuviškoji dalis valsčiaus atiteko naujam Šalčininkėlių valsčiui), bet 1941 m. vasario 17 d. priskirtas Lietuvos TSR. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Šalčininkų rajonui (8 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 3706 | 317 kiemų [2] | 74 | ||
| 1874 m. | 3537 | 317 kiemų [3] | 5 seniūnijos | 58 | |
| 1880 m. | 3906 | 313 kiemų [4] | 5 seniūnijos | 60 | |
| 1885 m. | 4690 | 313 kiemų [5] | 5 seniūnijos | 60 | |
| 1890 m. | 4760 | 313 kiemų [6] | 5 seniūnijos | 60 | |
| 1949-01-01 (išsamiau) |
152 | 8 apylinkės [7] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[10] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[11] | Apylinkė, 1949 m.[12] |
|---|---|---|---|
| Akmenynė | Каменковское | Kamionka | Akmenynės apylinkė |
| Čiužiakampis | - | - | Čiužiakampio apylinkė |
| Daučiūnai | - | - | Daučiūnų apylinkė |
| Jackonys | - | - | Jackonių apylinkė |
| Jašiūnai | Яшунское | Jaszuny | - |
| Kaniūkai | - | - | Kaniūkų apylinkė |
| Karalina | Каролиновское | Karolin | - |
| Pėpės | - | - | Pėpių apylinkė |
| Šalčininkai | Больше-Солечникское | Soleczniki Wielkie | Šalčininkų apylinkė |
| Šalčininkėliai | Мало-Солечникское | Soleczniki Małe | - |
| Tribonys | - | - | Tribonių apylinkė |
| Iš viso: | 5 seniūnijos | 5 seniūnijos | 8 apylinkės |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 141 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 286 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 288 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 325 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 325 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 503 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 191
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1889 годъ. // PDF 510–511 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 23–25 psl.
- ↑ Soleczniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 50 psl. (lenk.)
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 195
- Valsčiaus gyvenvietės (Radzima.net)
Text is available under the CC BY-SA 4.0 license; additional terms may apply.
Images, videos and audio are available under their respective licenses.
Cover photo is available under {{::mainImage.info.license.name || 'Unknown'}} license.
Cover photo is available under {{::mainImage.info.license.name || 'Unknown'}} license.
Credit:
(see original file).
