Urbinas it. Urbino
Urbino pilis
Urbinas 43°43′0″ š. pl. 12°38′0″ r. ilg. / 43.71667°š. pl. 12.63333°r. ilg. / 43.71667; 12.63333 (Urbinas)
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Italija
Regionas	Markė
Provincija	Pezaro ir Urbino provincija
Meras	Franco Corbucci
Gyventojų (2010)	15 627
Plotas	228,07 km²
Tankumas (2010)	69 žm./km²
Altitudė	485 m
Pašto kodas	61029
Tel. kodas	0722
Tinklalapis	urbino.ps.it
Miesto globėjas (-ai)	Šv. Krescentinas

Urbinas – įtvirtintas miestas Italijoje, Markės regione, į pietvakarius nuo Pezaro.^[1] Mieste yra 1506 m. įkurtas Urbino universitetas. Miesto pilis yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Kuklus romėnų miestas Urvinum Mataurense tapo svarbia tvirtove VI a. per Gotų karus, kurią 538 m. iš ostgotų atėmė Bizantijos karvedys Belisarijus.

Nors pirmasis Karolingų dinastijos frankų karalius Pipinas Trumpasis atidavė miestą popiežiui, jame iki 1200 m. klestėjo savivaldos dvasia, kai Urbinas atsidūrė Montefeltro giminės rankose. Nors ši giminė tiesiogiai nevaldė miesto, jie darė spaudimą, kad būtų išrenkami podestomis. Kai šį titulą gavo Bonconte di Montefeltro 1213 m., miestiečiai sukilo ir tapo Riminio sąjungininkais 1228 m., kol atgavo nepriklausomybę 1234 m. Tačiau Montefeltrai sugrįžo ir išsilaikė valdžioje iki 1508 m. Gvelfų ir gibelinų kovose XIII–XIV a., Montefeltrai buvo Šventosios Romos imperatoriaus Markės ir Romanijos regionų šalininkų lyderiai.

Žymiausias iš Montefeltrų buvo Federico III da Montefeltro, Urbino kunigaikštis 1444–1482 m., pasižymėjęs karo vadas, geras diplomatas ir menų globėjas. Jo rūmuose Pjeras dela Frančeska rašė apie perspektyvos mokslą, Frančeskas di Džordžas – traktatą apie architektūrą, Rafaelio tėvas Džiovanis Santis sukūrė poetinį to meto menininkų aprašą.

1502 m. Čezarė Bordžija su tėvo popiežiaus Aleksandro VI žinia nuvertė kunigaikštį Gvidobaldą ir Elžbietą Gonzagą. Jie grįžo 1503 m. po popiežiaus mirties. Po popiežiaus Leono X bandymo padaryti Urbino kunigaikščiu Mediči šeimos narį, kuriam sutrukdė Lorenco II de Mediči mirtis 1519 m., Urbiną valdė Dela Rovere šeima.

1626 m. popiežius Urbonas VIII galutinai prijungė miestą prie Popiežiaus valstybės, kai mirė paskutinis Dela Rovere grafas, o jo įpėdinis buvo anksčiau nužudytas. Urbino biblioteka buvo perkelta į Vatikaną 1657 m. Tolimesnė miesto istorija susijusi su Popiežiaus valstybe ir Italijos karalyste nuo 1861 m.

XV a. miestas tapo vienu reikšmingiausių Italijos renesanso kultūros centrų. Jame dirbo Pjeras dela Frančeska, karjerą pradėjo Donatas Bramantė. Rafaelis, vienas garsiausių visų laikų dailininkų, yra kilęs iš Urbino (gyvenimo metu buvo pramintas Raffaello da Urbino). XVI a. mieste dirbo Federikas Baročis. Urbino buvusiuose hercogų rūmuose (Palazzo Ducale) yra įsikūrusi Nacionalinė Markės galerija – vienas iš reikšmingiausių Italijos renesanso meno muziejų.

• Oficiali Urbino svetainė Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto. (italų k.)

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje Pjemontas ir Ligūrija Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014) Lombardija Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) Šiaurės Rytų Italija Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023) Emilija-Romanija ir Toskana Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021) Lacijus, Umbrija ir Markė Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004) Pietų Italija Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024) Sicilija ir Sardinija Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015) Nematerialaus paveldo objektai